Kiekvieną rudenį dvyliktokų tėvai užduoda tą patį klausimą: kiek egzaminų reikia išlaikyti, kad vaikas gautų brandos atestatą. Atsakymas nustebina daugelį — dviejų. Ir matematikos tarp tų dviejų nėra. Tačiau tas pats mokinys, neišlaikęs matematikos valstybinio brandos egzamino, negalės stoti nė į vieną universiteto ar kolegijos studijų programą, išskyrus menų krypčių grupės studijas. Būtent šis skirtumas tarp „baigti mokyklą“ ir „stoti toliau“ kasmet užklumpa netikėtai, dažniausiai vienuoliktos klasės pavasarį, kai individualus ugdymo planas jau sudarytas. Šiame straipsnyje remiamės galiojančiu Pažymėjimų ir brandos atestatų išdavimo tvarkos aprašu, Nacionalinės švietimo agentūros paaiškinimais ir LAMA BPO skelbiamais minimaliais reikalavimais stojantiesiems. Paaiškiname, ko iš tikrųjų reikia atestatui, ko reikia stojimui, kas surašoma atestate ir kurių sprendimų nedera palikti paskutiniams metams.
Trumpas atsakymas: atestatui reikia dviejų valstybinių egzaminų
Kad gautų brandos atestatą, mokinys turi baigti Vidurinio ugdymo programą ir išlaikyti du valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno, paties pasirinkto dalyko. Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas gali būti laikomas ir bendruoju, ir išplėstiniu kursu — atestatui abu tinka vienodai. Antrasis egzaminas gali būti bet kuris: istorijos, biologijos, užsienio kalbos, geografijos, informacinių technologijų. Matematika čia nėra išskirta ir jokios atskiros padėties neturi.
Svarbu ir tai, ko šiame reikalavime nėra. Egzaminai yra tik viena sąlyga iš dviejų: pirma reikia baigti pačią Vidurinio ugdymo programą, tai yra turėti patenkinamus visų individualaus ugdymo plano dalykų metinius įvertinimus. Mokinys, kuris išlaikė abu privalomus egzaminus, bet neturi patenkinamo vieno dalyko metinio įvertinimo, atestato negaus tol, kol to įsiskolinimo nelikviduos. Todėl dvyliktos klasės pavasarį svarbūs ne tik egzaminai, bet ir tie dalykai, kurie atrodo antraeiliai.
Tai reiškia gana konkretų dalyką. Mokinys, kuris išlaikė lietuvių kalbos ir literatūros bei istorijos valstybinius brandos egzaminus, o matematikos net nelaikė, brandos atestatą gaus. Jis bus įgijęs vidurinį išsilavinimą ir turės visateisį dokumentą. Tik šio dokumento nepakaks, jeigu jis nuspręs stoti — ir būtent apie tai retai kalbama devintoje ar dešimtoje klasėje, kai dar atrodo, kad sprendimai tolimi.
Ką tiksliai sako tvarkos aprašas
Reikalavimas užrašytas Pažymėjimų ir brandos atestatų išdavimo tvarkos aprašo 58 punkte, ir jį verta perskaityti pažodžiui: mokinys ir buvęs mokinys viduriniam išsilavinimui įgyti, tai yra brandos atestatui gauti, privalo išlaikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą ir dar vieno dalyko valstybinį brandos egzaminą, išskyrus tuos atvejus, kai nuo valstybinio brandos egzamino ar kelių jų mokyklos vadovo įsakymu yra atleistas. Aprašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, o naujausia galiojanti suvestinė redakcija galioja nuo 2026 m. gegužės 16 d.
Dvi šio punkto detalės dažnai praslysta pro akis. Pirma, kalbama apie valstybinius brandos egzaminus — anksčiau laikyti kitokio tipo egzaminai, pavyzdžiui, mokykliniai, į privalomų skaičių neįskaitomi. Antra, atleidimas nuo egzamino yra reali ir teisėta išimtis: jį įsakymu skiria mokyklos vadovas, o atestate prie egzamino pavadinimo tuomet įrašoma „Atleistas“. Jeigu mokinys atleidžiamas nuo visų brandos egzaminų, atestate tai taip pat pažymima atskiru įrašu.
Verta žinoti ir tai, kad viešojoje erdvėje jau kelerius metus svarstomi vidurinio ugdymo pertvarkos siūlymai, tarp jų — trys privalomi egzaminai ir privalomas brandos darbas. Tai kol kas yra siūlymai. Galiojantis aprašas tebereikalauja dviejų valstybinių brandos egzaminų, ir būtent pagal jį rengiami šių metų atestatai. Prieš priimant sprendimą visada verta pasitikrinti naujausią aprašo redakciją, o ne straipsnio antraštę.
Stojant reikia trijų egzaminų, ir matematika yra tarp jų
Čia prasideda antroji, griežtesnė taisyklių pakopa. LAMA BPO skelbiamuose minimaliuose reikalavimuose nurodyta, kad asmenys, vidurinį išsilavinimą Lietuvoje įgiję pradedant 2025 m., turi būti išlaikę ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir stojančiojo pasirinktą. Stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas ir baigusiesiems trumposios pakopos studijas užtenka dviejų, o matematikos jiems laikyti nebūtina. Visiems kitiems matematikos valstybinis brandos egzaminas yra privalomas.
Svarbiausia šio reikalavimo savybė ta, kad jis nebepriklauso nuo studijų vietos finansavimo. Tie patys minimalūs rodikliai galioja tiek valstybės finansuojamoms, tiek nefinansuojamoms pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietoms. Paplitusi nuomonė, kad mokamą vietą galima gauti ir su silpnesniais rezultatais, nebeatitinka tikrovės. Neišlaikius matematikos, nelieka nei nemokamos, nei mokamos vietos jokioje studijų programoje, išskyrus menų krypčių grupės.
Dar viena taisyklė galioja tiems, kurie mokyklą baigė seniau: jie turi atitikti savo mokyklos baigimo metais galiojusius minimalius rodiklius. Tai reiškia, kad prieš kelerius metus atestatą gavęs žmogus, dabar nusprendęs stoti, tikrinasi ne šių metų, o savo laidos reikalavimus. Praktinė išvada paprasta: prieš planuojant stojimą visada verta pasitikrinti tų metų, kuriais įgytas vidurinis išsilavinimas, sąlygas, nes jos skiriasi ne tik skaičiais, bet ir privalomų egzaminų sąrašu.
Praktiškai tai reiškia, kad matematikos egzaminas dvyliktoje klasėje yra ne pasirinkimas, o sąlyga, ir kad sprendimas dėl jo priimamas ne paskutiniais metais. Vienuoliktoje klasėje pasirenkamas kursas ir prasideda pirmoji egzamino dalis, o dvyliktoje klasėje laiko kartoti nuo pradžių jau beveik nelieka. Jeigu matematika sekasi sunkiai, tai yra tinkamiausias metas kreiptis pagalbos — matematikos korepetitorius vienuoliktoje klasėje dirba su spragomis, o dvyliktoje dažniausiai jau tik su egzamino formatu.
Vidurkis, apie kurį dažniausiai sužinoma per vėlai
Trijų egzaminų neužtenka vien išlaikyti — jų įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveikojo skaičiaus, turi pasiekti nustatytą ribą. 2025 m. ir vėlesnių metų abiturientams, stojantiesiems į universitetines studijas, ta riba yra 50 balų, o stojantiesiems į kolegines — 41 balas. Ankstesnėms laidoms taikomos jų mokyklos baigimo metais galiojusios ribos: 2024 m. abiturientams atitinkamai 36 ir 16 balų. Skirtumas tarp laidų didelis, todėl vyresnių brolių ar seserų patirtis čia klaidina labiau nei padeda.
Vidurkis skaičiuojamas iš tų pačių trijų privalomų egzaminų, todėl vienas silpnas rezultatas gali būti atsvertas kitais dviem. Penkiasdešimties balų riba reiškia, kad du stiprūs egzaminai gali išgelbėti vieną silpnesnį, bet trys vidutiniai neišgelbsti nieko. Be to, kiekviena aukštoji mokykla savo priėmimo taisyklėse skelbia dar ir mažiausią stojamąjį konkursinį balą, o jis su šiuo vidurkiu nesutampa ir skaičiuojamas kitaip. Kaip susidaro pats konkursinis balas ir kokį svorį jame turi matematika, galima pasiskaičiuoti konkursinio balo skaičiuoklėje.
Praktiškai tai reiškia, kad pasirinktas trečiasis egzaminas nėra formalumas. Jeigu lietuvių kalba ir literatūra bei matematika nėra stipriosios pusės, trečiuoju verta rinktis dalyką, kuriame realu gauti aukštą įvertinimą, — jis kelia vidurkį lygiai taip pat, kaip ir bet kuris kitas. Ir atvirkščiai: egzaminas, pasirinktas vien todėl, kad „visi laiko“, gali nutempti vidurkį žemiau ribos net tada, kai abu privalomieji išlaikyti neblogai. Kiek taškų reikia, kad matematikos egzaminas iš viso būtų laikomas išlaikytu, aprašome atskirame straipsnyje.
A ar B kursas: kur skirtumo nėra ir kur jis kainuoja
Nuo 2025 m. matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniai brandos egzaminai organizuojami pagal du kursus — bendrąjį (B) ir išplėstinį (A). Skaičiuojant atitiktį minimaliems reikalavimams abiejų kursų rezultatai galioja vienoda verte: B kurso egzaminas yra tiek pat „išlaikytas“, kiek ir A kurso. Skaičiuojant konkursinį balą vaizdas kitoks — B kurso perskaičiuoti įvertinimai sudaro 70 proc. to paties dalyko išplėstinio kurso valstybinio brandos egzamino įvertinimo.
Tai reiškia, kad kurso pasirinkimas nėra tik mokymosi krūvio klausimas: šimtas balų, gautų laikant B kurso egzaminą, konkursiniame bale prilygsta septyniasdešimčiai. Mokiniui, kuris stoja į konkurencingą programą, tai gali būti lemtingas skirtumas, o mokiniui, kuriam svarbu tiesiog atitikti minimalius reikalavimus, — nesvarbus. Todėl atsakymas į klausimą, kurį matematikos kursą rinktis, priklauso nuo to, kur ruošiamasi stoti, o ne nuo to, kuris kursas atrodo lengvesnis.
Kas surašoma brandos atestate
Brandos atestatas nėra vien egzaminų pažymų lapas. Jame sudedama visa mokinio vidurinio ugdymo istorija, ir dalis įrašų nustebina pirmą kartą jį atsivertusius. Atestate nurodoma:
- individualaus ugdymo plano dalykai su kodais, kurso programa (A ar B), jai skirtų valandų skaičius, metiniai įvertinimai nuo 1 iki 10 ir žodžiais, pavyzdžiui, „Labai gerai“, bei metai, kuriais dalyko programa baigta;
- visi laikyti brandos egzaminai — pavadinimas, kodas, tipas, įvertinimas balais nuo 1 iki 100 ir išlaikymo metai, įskaitant ir ankstesniais metais išlaikytus egzaminus;
- atskira brandos darbo lentelė, jeigu brandos darbas buvo rengtas: dalykas, darbo pavadinimas, įvertinimas ir metai;
- socialinė-pilietinė veikla — nuo 2025 m. ji į brandos atestatą įrašoma atskira eilute, įvertinta 70 valandų, su įrašu „Įskaityta“.
Dvi smulkmenas verta įsidėmėti iš anksto. Pirma, atestate įrašomas tik galutinis egzamino įvertinimas — atskirų egzamino dalių rezultatai į jį nepatenka, nors mokiniui jie skelbiami ir jis juos mato. Antra, mokiniams, įgijusiems vidurinį išsilavinimą 2024–2025 ir vėlesniais mokslo metais, lentelės „Įskaitų rezultatai“ ir „Tarpinių patikrinimų rezultatai“ nebesudaromos. Tai nereiškia, kad tarpinis patikrinimas nesvarbus: jo rezultatas yra pirmoji egzamino dalis ir įeina į galutinį egzamino įvertinimą, tik atskiros eilutės atestate nebeturi.
Brandos darbas nėra egzaminas
Brandos darbas atestate turi savo lentelę ir savo įvertinimą, tačiau Nacionalinė švietimo agentūra šiuo klausimu kalba vienareikšmiškai: brandos darbas nėra prilyginamas egzaminui. Jį parengęs mokinys neturi vienu privalomu egzaminu mažiau, o jo įvertinimas nepakeičia nė vieno valstybinio brandos egzamino įvertinimo. Brandos darbas yra atskiras pasiekimas, kurį galima rengti iš bet kurio individualaus ugdymo plano dalyko.
Ar jį verta rinktis, priklauso nuo tikslų. Rašydamas brandos darbą mokinys pirmą kartą pats formuluoja temą, renka šaltinius, tvarko rezultatus ir juos pristato, o tai yra ta pati veikla, kurios prašoma pirmame studijų kurse. Tačiau prielaida, kad brandos darbas kompensuos nelaikytą egzaminą, klaidinga. Plačiau apie tai, kaip jis rengiamas ir vertinamas, rašome atskirame straipsnyje apie brandos darbą.
Atestatas su pagyrimu: devyni ir aštuoniasdešimt šeši
Brandos atestatas su pagyrimu išduodamas mokiniui, kurio visų individualaus ugdymo plano dalykų metiniai įvertinimai yra ne žemesni kaip 9 balai, kuris išlaikė bent du valstybinius brandos egzaminus ir kurio visų laikytų valstybinių brandos egzaminų įvertinimai yra ne žemesni kaip 86 balai. Tokiam asmeniui atestato centre didžiosiomis raidėmis lietuvių ir anglų kalbomis įrašoma „SU PAGYRIMU / WITH HONOURS“.
Sąlygoje slypi detalė, kuri kasmet ką nors nustebina: riba taikoma visiems laikytiems valstybiniams egzaminams, o ne dviem geriausiems. Mokinys, kuris laikė penkis egzaminus, keturi iš jų įvertinti 90 balų ir daugiau, o penktasis — 70 balų, pagyrimo negaus. Tai nėra bausmė už platų pasirinkimą, tik taisyklės logika, apie kurią verta žinoti prieš registruojantis į papildomą egzaminą vien „dėl visa ko“. Atskirai numatyti ir atvejai, kai mokinys nuo egzaminų atleidžiamas dėl ligos.
Jeigu egzaminas neišlaikytas
Neišlaikius privalomų egzaminų, brandos atestatas neišduodamas — mokykla išduoda mokymosi pasiekimų pažymėjimą, kuriame surašomi baigti dalykai ir jų įvertinimai. Tai nėra kelio pabaiga. Aprašas atskirai numato buvusio mokinio situaciją: vidurinio ugdymo programą baigęs ankstesniais metais asmuo gali išlaikyti trūkstamus egzaminus vėliau, ir tada atestatą jam išduoda ta pati mokykla, kuri buvo išdavusi pažymėjimą. Vidurinio ugdymo programos baigimo metai ir vidurinio išsilavinimo įgijimo metai gali nesutapti, ir tai visiškai normalu.
Yra ir subtilesnis atvejis, apie kurį verta žinoti prieš registruojantis perlaikyti jau išlaikytą egzaminą. Jeigu mokinys einamaisiais metais laiko dalyko egzaminą, kurį ankstesniais metais jau buvo išlaikęs, į atestatą įrašomas naujasis įvertinimas; jeigu naujo egzamino jis neišlaiko, įrašomas ankstesnis išlaikytas rezultatas. Kada perlaikymas turi prasmę, kokie terminai galioja ir kiek jis kainuoja, išsamiai aprašome straipsnyje apie egzaminų perlaikymą.
Skaitmeninis atestatas: kur jis yra ir kaip jį patikrinti
Nuo 2023 m. abiturientai gauna dvikalbius skaitmeninius brandos atestatus, užpildytus lietuvių ir anglų kalbomis. Popierinio blanko nebelaukiama: paskelbus egzaminų rezultatus mokykla parengia atestatą ir įregistruoja jį Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registre, o dokumentas laikomas išduotu būtent tada, kai įregistruojamas. Mokiniui mokykla suteikia kodą, su kuriuo jis registro svetainėje gali atestatą peržiūrėti ir atsisiųsti; turintieji tapatybės atpažinimo priemonę, pavyzdžiui, elektroninę bankininkystę, gali prisijungti ir patys.
Skaitmeninį atestatą galima atsispausdinti, o jo tikrumą patikrinti dviem būdais: nuskenavus dokumente esantį QR kodą arba ranka suvedus jame nurodytą unikalų kodą registro tinklalapyje. Jeigu atestatas išduodamas su netikslumais, jis anuliuojamas ir pagal prašymą išduodamas naujas su ištaisytais duomenimis. Tai verta pasitikrinti iš karto, o ne stojimo savaitę, kai laiko taisymams praktiškai nebelieka.
Ką iš to daryti vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje
Pirmas žingsnis paprastas ir jį galima padaryti per vieną vakarą: atsiverskite vaiko individualų ugdymo planą ir pasižiūrėkite, ar matematika jame yra ir kokiu kursu. Jeigu ketinama stoti į bet kurią programą, išskyrus menų krypčių grupės studijas, matematikos valstybinis brandos egzaminas yra privalomas, o kursas lems, ar tas dalykas į konkursinį balą įeis visa verte, ar tik 70 proc. jos. Jeigu plano keisti nebegalima, tai bent aišku, su kuo dirbama.
Antras žingsnis — pasižiūrėti į matematikos metinį įvertinimą blaiviai. Šešetas ar septynetas vienuoliktoje klasėje dar nieko nepasako apie egzaminą, bet jie pasako, kiek kartojimo laukia. Būtent tokiu metu korepetitoriaus pamokos abiturientui duoda daugiausia naudos: per vienuoliktos klasės metus dar įmanoma užpildyti devintos ir dešimtos klasės spragas, o dvyliktoje klasėje tenka rinktis, ką aukoti. Jeigu ieškote, nuo ko pradėti, korepetitoriai edtalk platformoje nurodo, su kuriomis klasėmis ir kokio kurso programa dirba, todėl atsirinkti galima iš karto pagal tai, ko reikia.
Trečias žingsnis — kalendorius. Prašymai laikyti brandos egzaminus teikiami gerokai prieš sesiją, pirmoji egzamino dalis laikoma vienuoliktoje klasėje, antroji — dvyliktoje, o pakartotinė sesija turi savo labai trumpus terminus. Visas datas laikome atnaujintas egzaminų datų puslapyje, o apie tai, kaip pasiruošti matematikos VBE nuo silpno lygio, rašome atskirai.
Ketvirtas žingsnis dažnai praleidžiamas, nors kainuoja mažiausiai: pasitikrinti, ar mokykloje sutvarkyta socialinė-pilietinė veikla ir ar apsispręsta dėl brandos darbo. Nė vienas iš jų atestato neatstos ir egzamino nepakeis, bet abu turi savo terminus, o brandos darbo tema derinama gerokai anksčiau nei jis rašomas. Kai visa tai surašyta į vieną lapą, paaiškėja tikrasis vaizdas — dažniausiai matyti, kad tikrai skubus yra tik vienas dalykas, ir beveik visada tai matematika.
Trumpai — svarbiausia
Brandos atestatui reikia dviejų valstybinių brandos egzaminų: lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno pasirinkto. Matematika tarp jų neprivaloma. Stojant į universitetą ar kolegiją reikia trijų, ir matematika privaloma stojantiesiems į visų krypčių grupių studijas, išskyrus menų; tas pats reikalavimas galioja ir valstybės finansuojamoms, ir nefinansuojamoms vietoms. Trijų egzaminų įvertinimų vidurkis turi siekti bent 50 balų stojant į universitetines studijas ir bent 41 balą stojant į kolegines.
Atestate surašomi individualaus ugdymo plano dalykai, metiniai įvertinimai, visi laikyti egzaminai, brandos darbas ir socialinė-pilietinė veikla. Brandos darbas egzamino nepakeičia. Atestatui su pagyrimu reikia ne žemesnių kaip 9 balų metinių įvertinimų ir ne žemesnių kaip 86 balų visų laikytų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų. O svarbiausias praktinis sprendimas priimamas ne dvyliktoje klasėje, o vienuoliktoje, renkantis matematikos kursą — todėl būtent tada verta atvirai pasikalbėti, ar vaikui užteks mokyklos pamokų.
